Drakono magijos – WYRD drakonas, drakonų ypatybės
Drakonų magijos – wyrd, arba drakono energijos keltų magija. Mistiniai keltų ritualai, drakonas kaip energetikos užkalbėjimas. Senoviniai magijos elementai, susiję su gamtos mistika, drakonų sakmės, kaip pagrindinės gyvybės energijos rūšis.
Drakonų magijos ypatybės (Drakono magija – Wyrd, magijos ypatybės ir priešistorė).
Drakonų magija – pati galingiausia magija, kada nors naudota žemės burtininkų. Kildinama iš skitų, vėliau naudota keltų, ypač vakarinių, gausi simbolių ir meninių išraiškų.
Skitai, kaip ir keltai, buvo klajokliai, tik keltų išplitimo arealas apima vakarų Europą, o skitų teritorija labiau rytietiška, gal būt, siekianti Kinijos sienas. Skitai meninę išraišką perdavė Azijos tautoms, Kinijoje ypač paplitęs drakono simbolis, siejamas su gerbūviu ir sėkme.
Keltų ir kinų vaizduojami drakonai turi daug bendrų meninių bruožų, jiems suteikiamas tas pats reikšmingumas, svarba, iliustruojama žemės, oro, vandens ir ugnies simboliais.
Drakonų magija – mažai tyrinėta sritis ir anglų mistikai mažai ką tekalba apie šią sritį. Konkrečių užrašų ir nuorodų nėra, nes keltai savo žinias perduodavo tik iš lūpų į lūpas. Pagal išlikusius tradicinius atvaizdus, šis simbolinis gyvūnas, gausiai minimas tautosakoje ir pasakose.
Pirmas jo bruožas – įsiveržiantis, grobiantis, jam reikalingos aukos, dažniausiai aukojamos etapiškai, tarkim, vieną kartą metuose drakonas suryja pačią gražiausią mergelę. Be ėdrumo, jis dar labai sumanus, stiprus ir klastingas. Spjaudo ugnimi arba siera, žudo padegimu ir sudeginimu. Apsistoja olose, kalnuose, iškišuliuose. Turi sparnus, lengvai persikelia iš vienos vietos į kitą, yra toliaregiškas, gali pranašauti ateitį ir nuspėti įvykius.
Drakonas simbolizuoja dievišką energiją, ugnies magijos simbolis. Drakonų magijos demonizavimas.
Krikščionybėje siejamas su pragariškos galios įvaizdžiu, minimas kaip žmogėdra ir klastūnas, spjaudantis ugnimi. Šventasis Jurgis nukauna drakoną ir išvaduoja mergelę…
Turimi gana vienapusiški drakono vaizdavimai, rodo jo paslaptingą ir neaiškią kilmę, be to,visiškai nežinoma jo priešiškumo žmonėms priežastos..
Tautosaka galėjo būti įtakojama krikščioniškos tradicijos, todėl tikrieji drakono tradicijos atvaizdai įgavo pragariškumo ir demonizmo bruožų.
Krikščioniškąjai pasaulėžiūrai būdingi senovinių mitų demonizavimai ir mistifikavimai, suteikiant kraugeriškumo bruožų. Nekrikščioniškose šalyse, pavyzdžiui Indijoje ir kinijoje, drakono įvaizdis – Budos palydovas, taip lyg atskleidžiama dieviškumo esmė, arba dieviškosios energijos prasmė. Drakonas gali simbolizuoti dievišką energetiką, ‚spjaudančią ugnimi‘, ugnies kultą, kaip ir kitas senovines tautų pagonybės tradicijas.
Drakono dieviškumo ir svarumo ženklų sistemoje ir simbolikoje negalima sumenkinti. Jis įgyja KUNDALINIO bruožų. Tai geroji, labai pozityvi energija, dalyvaujanti pasaulio kūryboje, arba dievo valios apreiškime. Drakoniškumas gali pasireikšti kaip neišsemiamos energijos resursas, esantis gyvybės palydovu. Iš drakono gali rastis energijos pliūpsnis – gal būt liepsna, gal būt, postūmiskūrybinėms užmačioms įgyvendinti. Jis gali būti pavadintas kūrybiniu pradu, arba nerimu.Dėl nerimo bruožų jis galėjo tapti žmogėdra, kuriam aukojamos nekaltos mergelės.
Drakono magijos kulto saugotojos nekaltos mergelės
Antra vertus, turint omenyje pagoniškų kultų šventikes, vestales arba vaidilutes, nekaltas mergeles iš diduomenės, tampančias kulto paslapties saugotojomis ir kulto tęsėjomis. Vaidilutės gali būti ugnies saugotojomis ir kurstytojomis arba dieviškomis sugulovėmis, kaip senovės Babilone.
Drakono magijoje – nekaltos mergelės, kaip europietiškos tradicijos kulto sergėtojos, gretinamos su kūniškąja nekaltybe. Kiekvienais metais į drakono kulto sergėtojas buvo išventinamos naujos vaidilutės. Jos turėjo valdyti ir sergėti Drakoniškąją energiją, arba kūrybinį pradą, kuris, iš tiesų gali būti perduodamas tik regėjimų ir simbolių kalba, todėl neužrašomas. Vaidilutės tęstinumu perduodavo Drakoniškąją energiją savo pasekėjoms. Magija neturėjo mirti, todėl vaidilutės kasmet buvo išventinamos, siekiant užtikrinti tęstinumą per kartų kartas.
Astralinių projekcijų metu, taip pat, niekas iš magų su Drakoniškąja magija nesusipažino. Vadinasi, Drakoniškoji magija siekia kur kas esmingesnį kūrybinį visatos pradą, ne taip lengvai pasiekiamą astralinių kelionių metu. Gal būt, iš čia tos magijos kraugeriškas įspūdis, mat kiekvienas žmogiškasis pasiekimas yra per ne lyg menkas, žmogus gali žūti, sudegti toje ugnyje. Nepašvestasis – tik auka, susidūrimas su Drakono energija jį paverčia tik fakelu. Astralinės kelionės pavojingos ir nežadančios atomazgos. Kas tuomet gali padėti suvokti tą negrįžtamai prapuolusią magiją?
Kas gali padėti prikelti šią tradiciją, taip, kad nereikėtų aukų?
Prabudusi drakono magijos energija - nušvitimas
Išlavinta kūrybiška intuicija ir sutelkta kūrybinė vaizduotė… Pradėta nuo simbolių kalbos, vaizduotė yra vedlė nežinomybėje. Spontaniška įžvalga. Arba ‚satori‘, kaip budistai vadina nušvitimą.
Nušvitimui pasiekti reikalingas ne tik psichologinis, bet ir dvasinis pasiruošimas. Dvasinis pasiruošimas gali būti derinamas su kūrybinės energijos transplantacija. Drakoniškoji energijos rūšis gali atsispindėti kai kuriuose kūrybos procesuose, pavyzdžiui tapyboje, skulptūroje. Dėja, prabudusi energija gali pasiglemžti ir sunaikinti. Menininkas pasitraukia iš gyvenimo, taip ir nepažinęs Drakoniškosios energijos esmės, neįkūnijęs tikslo. Spontaniškų Drakonų energijos pėdsakų ypač daug impresionistų dailėje, ekspresyviame spalvų žaisme Van Gogo paveiksluose, Rodeno veržlume, Gogeno drobėse, kuriose vyksta kova tarp angelų ir pagoniškų mitų. Ekspresyviam atsiskleidimui iliustruoti tinka ir Vrubelio kūryba – jis šiek tiek demonizuoja tą slaptą baimę, kuri lydi nežinomybę ir nepažinumą. Drakoniškos magijos simboliuose, baimė yra viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių, – tai natūrali žmogaus baimė prieš nežinomybę. Visuose pasaulio mituose bijoma skraidančių drakonų – užklumpančių, atakuojančių. Tokie bruožai gali reikšti energijos spontaniškumą, vadinasi, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, Drakono magija gali prabusti lyg vulkanas. Drakonas tapatinamas ir su gamtine atsinaujinančia galia.
Viduramžiais drakonų magija įgyja karingumo bruožų, drakonas virsta magijos karuose su kitatikiais simboliu
Ypač daug spontaniškumo ir negailestingumo bruožų Drakonas įgyja genčių kovose, ankstyvuose viduramžiuose. Britų gentys naudoja simbolį vėliavose – valiziečiai nugali saksus mūšiuose ir Drakonas tampa pergalės simboliu. Vėliau šį karingumo simbolį naudos daug karinių organizacijų. Dragūnų – raitininkų pavadinimas kildinamas iš Drakono asociacijų, Dragūnai pradžioje buvo suformuoti iš aršiausių ir drąsiausių karių, kovoms su kitatikiais – mongolais, turkais. Drakulos istorijoje, taip pat, minimas drakonų pulkas, ar karinė organizacija Rumunijoje, kovojusi su turkais. Drakonų pulkas pasižymėjo ypatingu žiaurumu, atkaklumu, sugebėjimu išlikti ekstremaliose sąlygose. Čia galima aptikti Drakonų magijos bruožų- demoniškų, kraugeriškų, vėliau virtusiu vampirizmo simboliu.
Wyrd išmokė karius valdyti drakono magiją.
Ekstremumo pasireiškimas ir kova už išlikimą karuose su turkais galėjo privesti Drakulos karius išmokti valdyti Drakonų magiją. Siekdamas išsaugoti atrastą paslaptį ir pats Drakula pasinaudojo wyrd, kaip baimės ir fatalizmo priedanga. Taip Drakonų magija eilinį kartą virto atstumiančiai šėtoniška ir kanibališka. Daugiau niekas nemėgino prikelti paslapties, kuri palaipsniui virto tik mitu.
Vampyrų mitas taip pat užtušavo Drakonų pulko pasiekimus. Ilgiems metams stojo tyla.
Spontaniškumo ir galios proveržis tebetyko snaudžiančioje galioje. Kada ji vėl užklups iš netyčiųjų, lyg prasiveržęs vulkanas ar lavos lavina? Snausdamas žmogus, magas ar adeptas nėra saugus. Dabar, kai tiek daug rytietiškų simbolių atkeliauja į europietiška kultūrą, drakonas atgyja juvelyrikoje, taturuotėse ir gatvių menininkų kūryboje. Drakonas vėl prabus – suriaumos ir…
Energijos valdymo būdų galima atrasti pačiame simbolyje – drakonas kalba pats už save. Jis sako, kad pirmoji savybė yra drąsa. Drąsa išdrįsti, atsinaujinti. Jis reikalauja laisvės ir savarankiškumo. Drakonas yra garbėtroška, siekia tikslo ir yra susikoncentravęs. Šalia spontaniškumo – akcentuotinas sugebėjimas susikaupti ir koncentruoti dėmesį. Jis turi priešistorinio gyvio bruožų ir siekia pačią gyvybės esmę. Gyvybė, kaip absoliuti valdžia šioje Žemės planetoje. Gyvybė ir gamta nuolatos atsinaujinanti ir nemirtinga, atsikurianti, nušvintanti, kūrybiška.
Wyrd drakono magijos pavadinimas kaip stebuklingos galios užkalbėjimas
Druidų žyniai drakono magiją vadino WYRD, jie mokėjo ją valdyti. Gal būt ši magija padėjo pastatyti kromlechus ir Stounhedžą, Egipto piramides. Wyrd galėjo kilnoti tonas sverenčius tašinius Vėlykų saloje. Pažadinta Drakono arba kundalini jėga veikdavo kliūtis ir kilnodavo akmenis..
Wyrd magija naudojo ir oro drakono simbolį kaip apsaugininką – jis turėjo užtikrinti genties ramybę, žmonių gerbūvį. Oro drakonas reiškė intuiciją, dvasingumą. Žemės drakonas saugojo šventyklas ir materialinius turtus. Jis vaizduojamas ir romaninio stiliaus katedrų portaluose – tarsi smingantis žemyn išskleistais sparnais. Vandens drakonas buvo atsakingas už jausmus ir pojūčius, turėjo užtikrinti instinktus, dauginti ir gausinti, giminingas jam Mėnulio drakonas – meilės ir seksualinės energijos simbolis.
Drakono akis – ženklas, apjungiantis visas keturias stichijas – ugnį, vandenį, žemę, orą, bei penktąją – ledą, arba įšalą. Akis suteikė ir palaikė energijos tėkmę, stabilų judėjimą, patikimumą. Drakono akis – saugumo ženklas, jis turi bendrų bruožų su dieviškomis, visa stebinčiomis akimis kitose religijose. Drakono Ais sergėjo rašmenis. Drakono Akį naudojo ir skandinavai, lyg runų sergėtoją. Magiškieji rašmenys kaip burtų formulės įgydavo jėgos ir reikšmingumo tik tada, kai juos „pamatydavo“ Akis.
Drakonų magijos - wyrd, suteikia kitokią energiją.
Milžiniška wyrd energijos informacija, nepasiruošusiam naujokui, gali būti pražūtinga. Wyrd drakonų magijoje yra didybė, kaip informacinis kiekis. Wyrd tiesa yra be individualizmo bruožų, todėl tampa individui pavojinga. Geriau wyrd magiją suvokia magų grupė, kurie vėliau suteikia individualumo, prieinamumo. Drakonų individualumas, kaip energetinės wyrd sankaupos mituose tampa žudančia jėga, pavienei aukai. Wyrd energiją praktikuoja būrys karių, naudodami magijos galias kilniam tikslui. Druidų žyniai, wyrd magiją naudoja aukštesniam tikslui. Wyrd tampa individualia drakonų magija, priklausomai nuo grupės tikslų ir siekių.
Wyrd magijos individualizmas
Drakonas – individualistas, jis yra vienišius arba „kiekvienas“ drakonas turi kitokią energetinę esmę. Vadinasi, dvasinės – individualistinės savybės, atsveriant Drakonų arba Wyrd magiją yra esminės. Spontaniškas nušvitimas „satori“ taip pat turi individualizmo bruožų. Wyrd magija gali būti individualistinė ir meditatyvi, reikalaujanti stiprių, reiklių bruožų, tam tikro besąlygiškumo. Drakonas savimi apibūdina esminius burtininko – mago būdo bruožus… Vadinasi, Drakono magija turi fatalizmo bruožų, savybės yra nulemtos arba karminės. Gal būt druidai vykdydavo kraupius išbandymus prieš įšventindami būsimuosius pasiekėjus? Ar reikalingos lyderio savybės buvo ugdomos meditatyviu būdu?
Pagal druidų kalendorių galima spėti, kad įšventinimų mėnuo buvo Beltanas – arba demoniška šventė, krikščionių paskelbtą Judo gimtadieniu – balandžio 30d. Beltano mėnuo truko nuo Balandžio 24-tos iki gegužės 16-tos d.
Beltano šventė wyrd kalendoriuje turi perkeltinę prasmę, nes tie, kurie išgyveno sunkią žiemą – sulaukė pavasario. Wyrd esminė šventė, tampa skandinavų kraštuose – Valpurgijos naktimi. Ši naktis, vikingų tiksliausiai išsaugota, drakonų magijos wyrd tradicija.
Drakonų magijos sąsajos su gamtos ciklais ir Saulėgrįžos energetika / Toteminis mėnuo
Keltų, kaip ir senovės majų maginės tradicijos nužymėtos Mėnulio fazių. Pagal majų magijos kalendorių – mėnuo turėjo 20 dienų. Iš viso metuose buvo 13-ka mėnesių, kurie sudarė 260 dienų. Tai buvo burtų laikas. Kas 20 dienų besikeičiant Mėnulio energetikai, keičiamas nusistatymas, vyksta veiklos ir tikslų peranalizavimas. Toteminė 20-oji diena yra nauja galimybė. Planuojama ateitis ateinančioms 20 dienų, apmąstomos padarytos klaidos arba prisimenami neįvykdyti tikslai. Toteminis mėnuo suteikdavo naują galimybę atsinaujinti energetikai, pagerėti sveikatai ir savijautai, apmąstyti ateities veiksmus.
Keltų toteminis mėnuo yra įvairesnės galimybės, energetinio pabudimo arba apsaugos laikas. Kiekvieno mėnesio pradžia yra bendravimo su dvasiomis, mediumizmo laikas. Keltiškasis mėnuo pažymėtas galios ženklu ir apsauginiu burtažodžiu. Senovės žyniai mėnesius dalindavo į 22 ir daugiau dienų, tikslus mėnesio pradžios laikas visada siedavosi su Saulės aktyvumo laikotarpiu bei žemdirbystės darbais. Kiekvienas laiko tarpsnis turėdavo savitą energetiką, buvo susijęs su metų laikų kaita, todėl magas iš anksto suplanuodavo savo veiksmų vykdymą. Magas, derindamasis prie kalendoriaus, galėjo ritmiškai, drauge su gamtos pasikeitimais kartoti savo apeigas ir tobulinti rezultatą. Tai buvo ilgas ir kantrus darbas, reikalaujantis didelio pasišventimo.
Drakono energijos evoliucija siejama su pavasario magijos ritualais.
Žemiau aprašyti 16-kos drakono magijos menesių, kuriuos žinojo ir naudojo druidų žiniai, savo apeigynuose.
Pirmasis drakonų magijos mėnuo Beltanas - vasaros pradžia.
Toteminis mėnuo yra Drakoniškos energijos evoliucija. Bet kuri veikla prasideda nuo pasišventimoar įšventinimo. Pirmas mėnuo yra Beltanas – Drakono mėnuo. Tai didvyrių laikas, jėgos auga drauge su Saulės pakilimu. Tai – jėgos laikas. Jėga telkiama kliūtims įveikti ir tikslui pasiekti.
II mėnuo yra Sidas – [ gegužės 17 – birželio 8] tai elfų ir fėjų laikas. Susitikimas su burtininkų pasauliu, žmogų gali paversti visažiniu. Tai užbūrimo, įvyliojimo laikas.
III mėnuo – Helsafas [ 9 birželio – 1 liepos] aukščiausias Saulės taškas. Tai materialinių kaupimų metas, buriama turtui ir derlingumui užtikrinti.
Drakonas arba Wyrd magijos vidurvasaris siejamas su Sirijumi.
IV mėnuo vadinamas Sirijumi arba Sirkai – [2 – 24 liepos] pats karščiausias metų laikas. Simbolis – šuo, kuris turi padėti įvaldyti energijas. Mokomasi nešvaistyti jėgų, kantriai ir atidžiai valdoma Drakono galia, kad nebūtų nenumatytų proveržių.
V mėnuo Lugnazagas – [liepos 25 – rugpjūčio 16] simbolizuojamas stebūklingo šviesos ir tamsos kardo. Tai kūrybinio polėkio ir intuicijos turtinimas, atsiduodama stebėjimams ir derliaus pašventinimui.
VI mėnuo – Marėjus – [ 17 rugpjūčio – 8 rugsėjo] turintis stebuklingų galių [sutapimas su Šilinėmis]. Šis mėnuo turi simbolį – medį, kuris skatina palaikyti ryšį su gamta. Šiuo metu gamta pilna gydomųjų galių ir gyvybės.
Šaltasis metų laikas prasideda nuo girių elnio simbolio. Drakono akis.
VII mėnuo vadinamas Alban-Alfedu [ rugsėjo 9 – spalio 1] ir simbolizuoja šaltojo metų laiko atėjimą. Jo simbolis – girių valdovas elnias. Jis skatina kaupti, reikalauja kantrybės ir susitelkimo.
VIII mėnuo Kaina – [2-24 spalio] druidams reiškė begalybę. Šio mėnesio simbolis – gyvatė, buvo nežinoma ir neatverta galimybė kitiems pasauliams. Simbolis primenantis labirintą arba spiralę, kurioje visi pasauliai išdėstyti greta vienas kito lyg gyvatės kūno nareliai. Žynys nepasimetantis tarp galimybių, pasitelkęs Drakoniškąją energiją galėjo keliauti iš vienos pasaulio pusės į kitą. Čia susitikdavo ateitis ir praeitis.
IX mėnuo – Samhamas – [25 spalio – 16 lapkričio] ir didžioji šventė Helovinas. Simbolis – varnas, kuris yra šio ir ano pasaulių ryšininkas. Samhamas padeda burtininkams ir magams, talkina jų aiškiaregystėje. Tai nepaaiškinamų galių ir reiškinių laikas. Dabar magas turi atskleisti savo galias ir būti pasiruošęs.
Nuo šio mėnesio, kurį lydi juodasis varnas, žemę apgaubs įšalas. Tai, tarsi, Drakono Akis-ledas ir šaltis suteikia įkūnijimą mago veiksmams. Burtininkas turi apkeliauti visus paralelinius pasaulius ir grįžti iš anapus.
Pentaklis iš druidų magijos - žiemos simbolis.
HOP TU NAA – lapkričio 17 – gruodžio 9 – 10 keltų mėnuo. Simbolis – pentaklis. Apsauginis ženklas, kuriuo siekiama užtikrinti sėkmingą kelionę ir nežinomybę. Pagal druidus – šis ženklas simbolizuoja raganą. Kelionė į kitus pasaulius turi būti sėkminga, o viso trukdančios būtybės ir kitų burtininkų kerai lengvai įveikiami. Hoptuna gali reikšti sąjungininką arba padėjėją. Veržlioje Drakonų šalyje pilna pavojų, bet yra yra ir padėjėjų. Juos galima prisišaukti arba prisivilioti naudojant magišką pentaklį. Pentaklis, kaip žmogaus simbolis, gali reikšti, kad žmogus yra visiems įdomus, kaip stebėjimo objektas, tam, kad anų pasaulių gyventojai taptų mago sąjungininkais, jis turi mokėti juos pritraukti ir įtraukti į savo veiklą. Drakonas pabunda tam, kad fėjos ir pusdieviai anapus tarpininkautų.
Ragana moka atsiplėšti nuo žemės ir pakilti į orą. Ji valinga, savanaudiška, drąsi kovotoja, kuriai padeda vėjo stichijos.
Wyrd augalas - Amalas
XI mėnuo yra pavadintas Heulsaf Jur HAAf [gruodžio 10-31] – simbolis – žiemos naktimis karaliaujantis mėnulis. Jis vainikuoja Saulėgrįžos šventę, kuri laikoma visų burtininkų švente. Visą naktį dainuojama ir šokama, kol Saulė pateka ir nušviečia žemę. Druidai renka amalą ir puošia juo namus.
Tai naujovių laikas. Visiškas atsinaujinimas, sugebėjimas keistis ir stebinti. Magas turi būti patrauklus žavėtojas, ragana – užburianti ir žavinti. Sugebėjimas mainyti savo išvaizdą, užkalbėti amžinai jaunystei ir gaminti nemirtingumo eliksyrus iš Drakono „dantų“. Žavesys, jaunystė ir amžinybė – vienos iš pagrindinių eliksyro dalių.
XII mėnuo – Sidelu Gvinder [ sausio 1-22 d.]- keltų ožys, arba besisukanti baltoji jėga. Mistinis kalnų gyvūnas, jį galima pamatyti žiemą klajojantį kalnuose. Jis gerai pažįsta žmones, žino jų praeitį ir ateitį, mato mintis ir gali numatyti poelgius. Tai tobulos telepatijos mokytojas, gerai išmanantis žmonių prigimtį. Ožys gali atsakyti į visus klausimus, nes jis žino žmonijos ateitį.
Deivė Brigita siejama su šv Agota - ilgėjančios dienos simbolis.
XIII mėnuo – Brigitos Imbolkas. [ 23 sausio – 13 vasario] Visų menų globėja Brigita – meilės deivė. Ji įkvėpia menininkus ir girdo juos neišsenkančiu fantazijos šaltiniu. Ilgėjančios dienos buvo atbudusio pasaulio regimybė. Saulės pakilimas ir žengimas dangumi įkvėpdavo grožio šlovinimui. Tai naujos ugnies įkūrimas, šventinamas duonos ir vyno. Krikščionybėje tai Agotos diena, kuri turi analogišką prasmę. Meldžiama meilės ir ugnies deivės apsaugoti namus nuo nelaimių ir pašventinta duona sergima kaip talismanas.
Trys žiedai Brigitos simbolyje – tai dabartis, ateitis ir praeitis, arba trys pasauliai – požeminis, žemiškasis ir dangiškasis. Ugnis nužengė iš dangaus į žemę. Kaip teigiama kai kuriuose moksliniuose tyrinėjimuose, – žemėje gyvybė atsirado žaibų pagalba. Žaibuojantis dangus į žemę atnešė gyvybės dovaną, kaip Prometėjas graikų mituose. Drakonas žaibais prabudino žemę…
XIV mėnuo – Kvin Anan [vasario 14 – kovo 8] – požeminio pasaulio sergėtojų – šunų simbolis.Jis reiškia vidinį pažinimą, savęs atradimą. Psichinių galių pažinimas gali nustebinti ir išgąsdinti. Kiekvienas turi pažinti save, savo energetiką, bendraudamas su savuoju aš, arba Manas, magas atsigręžia į savo vidų. Vidinis pasaulis yra užtaiso nešėjas, burtininkas turi atrasti save savo galiose ir vykdyti jas, keisdamas pasaulėžiūrą. Šunys yra nežinomojo sargai, jie budrūs ir akyli.
Senovės graikų mituose, šunys buvo burtų deivės Hekatės palydovai. Ji vaikščiodavusi keliais ir kryžkelėse padėdavo pasiklydusiems, ji, taip pat, lydėdavusi mirusiuosius į kitą pasaulį. Hekatė globojo ir pranašiškus sapnus, bei nakties košmarus.
Prisikėlimas, atšilimas – baltoji gulbė.
XV mėnuo – Alban Ailer – baltoji gulbė [ kovo 9 – 31d.] – pavasario prabudimo ženklas. Jis, didingasis paukštis – elegancija ir gracingumas. Pavasario lygiadienio simbolis, kuris žymi gamtos atsinaujinimą. Paukščiai grįžta iš šiltųjų kraštų. Prasideda vestuvių metas. Gulbė – jaunosios simbolis, kovas būdavo tuoktuvių mėnesiu. Turima omenyje ir dvasinė santuoka, kai dvasia apsijungia su kūnu, arba moteriškasis pradas su vyriškuoju. Kiekvienas druidų magas savyje turėjo atrasti antrąją pusę, tai labai slaptas ir mistiškas ritualas. Tik pažinęs savo antrąją pusę, magijos adeptas tampa visagaliu. Šiaurės Amerikos indėnai turi išsaugotą šį subtilų ritualą – jis skirtas moterims šamanėms. Pirtyje kurendamos žoleles ir vanodamosis specialiomis vantomis, jos turi įeiti į savo vidų ir apkabinti savo „sutuoktinį“ savyje. Šamanė, pažinusi savo „sutuoktinį“ virsta genties vadu.
Misterija slepia daug nežinomųjų ir ją įmanoma suvokti tik iš dalies, nes reikalinga įpatinga dvasinė koncentracija ir vidinė jėga, kurią sutelkti gali tik labai galingas burtininkas.
Drakonas ir Plėjadų žvaigždynas
XVI mėnuo yra paskutinis toteminis mėnuo druidų kalendoriuje. Tai TvirTevdvis – [1-23 balandžio] Plėjadų žvaigždynas. Septynios 7 Plėjadų žvaigždės simbolizuoja 7 planetas arba deives. Globoja impulsyvumą ir reakciją, sugebėjimą greitai orientuotis aplinkoje. Tai savigyna ir ginyba, sugebėjimas apsaugoti save ir savo interesus. Gynybinė magija – viena iš svarbiausių magijos dalių, jai skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip ir kovose, gynyba yra reakcijos reikalas, net ir gabiausias sportininkas gali neturėti reikiamos reakcijos laiku apsiginti. Magas, simbolio pagalba, tobulina greitį ir vikrumą tiek fizinėje, tiek dvasinėje plotmėje. Sugebėjimas apsiginti yra išlikimo garantas. Apginti savo pažiūras yra esminis principas kovoje už idėją. Magas turi būti kariu.
Plejados – tai ideologinis ženklas. Pasirinkimas, sugebėjimas orientuotis, racionalus pradas – tai labai svarbus kario bruožas.
Europos astrologijoje Plejados dar vadinamos užverktomis seserimis arba Rytų sargu. Idėja saugo pasaulį nuo išnykimo, bet kartu reikalauja kovos.
Drakono energetinės ir dvasinės būsenos, mėnesių magijos ritualai. / Meditatyvi diena
Kiekviena toteminė mėnesio pradžios diena yra įvadas į tam tikras energetines ir dvasines būsenas. Pereinamoji valanda, arba magiškoji diena, kuri pagal Mėnulio laiką gali neatitikti kalendorinės paros laiko, sutartiniu būdu nustatyta Majų kalendoriuje. Tarkim, toteminė diena kartojasi kas 20 dienų pradedant nuo 2009 m. Gegužės 8d. Vadinasi kiekviena sekanti „mėnesio“ diena padeda atrasti atskaitos tašką: V 28, VI 17 ir pan. Data bus apskaičiuojama iš naujo. Keltų kalendorius pastovus ir tuo pačiu metu, pradeda naują mėnesį kasmet. Taip vyksta todėl, kad keltų kalendorius siejasi su Saulės laiku, kuris kartojasi tuo pačiu ritmiškumu.
Dvigubos energijos wyrd magijos dienos
Žinoma, kartais Mėnulio ir Saulės toteminė diena gali sutapti. Vadinasi tai būtų dvigubos energijos laikas, ypač palankus maginėms operacijoms. Pagal keltų kalendorių, toteminės dienos būtų šios: I 1, 23; II 14; III 9; IV 1, 24; V 17; VI 9 VII 2, 25; VIII 17; IX 9; X 2, 25; XI 17; XII 10.
Dar esama švenčių, bet jos turi visaliaudinį pobūdį ir į atskirą meditatyvinę formą neįeina.
Kiekviena permaina yra ir atsikartojimas tuo pačiu, bet kiekvieno mago rankose įgyja kitą universalumą. Tai individualus kūrybinis pradas, kurį, būtent, sutelkia žemiškasis įsikūnijimas.
Prarastos tradicijos gali atgyti bet kuriuo metu, nes praeitis tėra santykinė norma, susitarimo reikalas. Tą puikiai iliustruoja keltų kalendorius savo ritmišku atsikartojimu.
Drakonų magija - wyrd nūdiena
Pažintį su praeities pasiekimais Drakonų magijoje gali iliustruoti pasikeitusi žmogaus buitis ir aplinka. Perimti tradicijas pradinėje jos formoje neįmanoma vien todėl, kad sunku įsivaizduoti buities sąlygas prieš keletą tūkstančių metų, asketizmą ir pan. Tiesioginis sąlytis su gamta šiuo metu taip pat pakitęs. Aplinka daugiau sintetizuota, sukurta intelekto pasėkoje. Kūrybinis pradas tarsi įrėmintas tam tikroje dirbtinėje, specialiai sukurtoje terpėje. Vienintelis dalykas, kuris nevaldomas ir visiškai nepakitęs, tai gamtos stichija – vėjas, lietus, šaltis, karštis ir t.t.
Tai, kas neišvengiama, gali tapti vartais į pažinimą. Nereikalinga išbandymams atsiskyrimu, nes žmogus yra savitai izoliuotas nuo kitų intelektualiniame lygmenyje. Visuomenė susiskaldžiusi ir atsiskyrusi pati nuo savęs, tai vorto dogma, kurioje priešiškumo ar abejingumo ne ką mažiau, negu bet kuriais kitais laikais.
Magas sukurdamas savo jėgų pasaulį, kovodamas su įtakomis iš pašalies, gindamasis nuo konkurencijos ir intervencijos, pažindamas slaptas sistemas, keliaudamas laiku ir atskleisdamas patirties paslaptis, tampa universumu. Tokiam adeptui pavaldūs siekiniai ir prieinami visi lobynai. Jis gali būti Drakono pasiuntiniu ir pasekėju.
Drakono žemė arba kitas magijos lygis drakonų alternatyvoje
Šiaurės Amerikos indėnai kalba apie Erelį, kuris traukia savo šviesa ir sulesa žmogiškąsias sielas po mirties. Toltekų kariai visaip stengdavosi išvengti šios liūdnos žmogiškosios baigties, kurdami sapnų realybę. Ypač aktualus perėjimas į alternatyvią realybę indėnams buvo konkistos metu. Susidūrę su nauja patirtimi, šamanai turėjo reaguoti neatidėliodami, nes jiems grėsė visiškas išnykimas. Plyginti neseni istoriniai įvykiai, vykę Amerikos kontinente prieš 500 metų, gali būti gretinami su druidų išnykimu krikščionybės laikais prieš 1500 metų.
Įdomu, kiek druidų burtininkų pasitraukė į Drakono pasaulį tuomet? Neįtikėtina, kad valdydami liką ir sudėtingas magines technikas, jie pasidavė be kovos kryžiaus nešėjams…
Kur Drakono pasaulis yra dabar ir kelintame lygmenyje? Ar magai – kariai, sukūrė paralelinį pasaulį greta žmonijos ir pavadino jį Šambala ar kokiu kitu vardu?
Šiaip ar taip, nei Tibeto, nei Andų kalnuose, nepasiruošęs eilinis protas paralelinio Drakono pasaulio neatras. Žmonija, kuri anot Toltekų mito, viso labo tėra lesalas, dvasias surenkančiam ereliui, Visatai reikalingos emocijos ir idėjos. Tikrieji magai nėra Visatos maitintojai, jie kažkur kitapus įprastinio santykio su mirtimi.
Pagal Bibliją Dievas yra vienas. Jis yra kūrėjas ir yra visme kame.
Intelektas kuria įvairius vaizdus ir jų gali būti daug. Drakono magija nėra vienintelis būdas kitai realybei pažinti, bet labai aktualus, jei simbolis gyvas lyg šiol.
Galimos induistų sąsajos su indoeuropietiška drakonų magija
Indų jogai kundalini energiją stengiasi pakelti nuo Saulės rezginio. Esą kildama ukštyn, ji apšviečia visas čakras ir panardina į Nirvaną. Kitaip tariant, į Nebutį. Indų jogui, intelektas šiame procese tik trugdo, jis naudojasi tik fizinėmis – kvėpavimo ir mankštos praktikomis.
Jogas nėr karys, jis neplanuoja, tik tobulina savo fizines galimybes.
Druidas yra stebėtojas, jis mato Saulę virš galvos ir kuria sąsajas.
Indėnas stebi šviesulius, yra karys ir strategas, bėgantis nuo mirties. Net ir pačius gražiausius apleistus miestus, kaip Maču-pikču jis galėjo apleisti ir persikelti į Sapnų pasaulį, į savo realybę.
Visgi, Vakarų pasaulyje jogos sistemos kur kas populiaresnės, nes labiau prieinamos, geriau suprantamos fizinėje plotmėje. Keltų magija visiškai nesuprantama, nes yra intelektuali ir turi labai stiprų dvsinį užtaisą. Ji atsispindi tik fragmentiškai mituose ir tautosakoje. Ji neužrašoma, tiksliau neperskaitoma, nors gali būti visi greta, panosėje Kromlecho statinyje ar bet kur kitur. Žmogus nemoka stebėti ir negali perskaityti to, kas pateikta jam nežinomų sąvokų lygmenyje.
Drakonas gali gyventi greta ir skleisti savo magiją, bet jos niekas nepastebės, štai kur yra tikrosios magijos esmė.
Visi ritualai yra sukurti tik žmogaus žmogui, o tikroji magija neceremoninė, nors ir atsikartojanti. Štai pagrindinis Drakono magijos principas – ji yra visame kame, gamtos reiškiniuose ir cikliškame atsikartojime.
Drakonų magija wyrd energijų pagalba gydant ir medituojant
Ar Drakono magijos WYRD pagalba galima praktikuoti, kaip pagalbinę priemonę, žmogaus sveikatai ir gerovei tobulinti? Be abejonės, bet vaisius WYRD subrandins, taip pat, intelektualiniame lygmenyje, o tai gana ilgas procesas, kuriam emocingas žmogus negalės atsiduoti. Taip WYRD gali tapti palaipsniniu dinaminiu progresu. Gal būt, dbartinis techninis progresas yra dalis Drakono magijos galių. Galų gale ir šio proceso privalumai patobulino gyvenimą toli gražu ne visiems žmonėms. Daugumai techninis progresas virto tik daiktų kultu. Išlaisvinti progresas gali tik neaklą, pareigomis nesusipančiojusį intelektą. Techninis progresas turėtų sukurti turiningą lisvalaikį apmąstymams ir gautos informacijos palyginimams. Deja, kompiuteris nėra laiko mašina. Intelektas yra laiko keliautojas, o WYRD magija – meditatyvi proto būsena, kuri gali pažinti visas paslaptis.
Drakonas užtikrina ir apsaugo individualybę, apgina nuo nepageidaujamos įtakos, padeda išsaugoti gerą sveikatą ir kuria gerbūvį… Skatina gerąsias charakterio savybes, išdidumą ir didvyriškumą, kantrybę ir geraširdiškumą… Stabilumas – taip pat Drakono savybė.
Išdrįsti bendrauti su gamta intelektualiniame lygmenyje, stebėti metų laikų pasikeitimą ir ritmiškumą… Surinkti žaibus ir griaustinius, bendrauti su vėju ir žvaigždėmis. Medituoti, apmąstyti tikslus, koreguoti juos ir niekados nesitapatinti su aplinkybėmis. Toteminės dienos ir mėnesiai yra kaip atskaitos taškas, pažymėtas siektinais tikslais. Kiekviena diena yra dar viena galimybė pažinti naują ir nežinomą. Šambala ir Drakonas, WYRD magija yra taip arti, kad niekas net nepastebi.
Šis tekstas verstas iš vokiečių kalbos. / Pristatytas, būrėjos Odilės Norvilaitės kaip mokslinis, baigiamasis darbas Vokietijoje. Kopijuoti griežtai draužiama.
Partneriai:
